Kaip žinia, į mylimą darbą dažniausiai vykstu pažangiausia transporto priemone – nuosavomis kojomis, kurioms kasdien vidutiniškai tenka nušuoliuoti nemenkus 7 km! Natūralu, kad pakeliui visada turi kuo užsiimti ir mano akys. Patikėkit, šios tikrai nenuobodžiauja užkliūdamos už kiekvienos įdomesnės vitrinos ar stilingesnės aprangos. Taip ir sugeriu visą miesto mados triukšmą.
Pastaruoju metu įveikdama kilometrus vis įkyriau sukioju vieną ir tą pačią mintį: „Galbūt daugelis įspūdingų moterų čia pėsčiomis nevaikšto, važinėja tik automobliais?” Juk pakeliui kasdien matau tvarkingai, lyg pagal duotą pažadą, dėvinčias gražuoles. Jos stropiai nušlavusios populiarių parduotuvių vitrinas. Tik kad to šarmo, tos charizmos visai nerasta! Vėl ir vėl pasiteisina auksinė taisyklė apie daiktų kiekį nustelbiančią kokybę, kuri nebūtinai turi kainuoti „biešanai”. Grožis slypi įdomiose detalėse, derinamo garderobo stilistiniame ir spalviniame vientisume. Taip, būtent tai atneša puikių rezultatų. Aš pati visiškai nemėgstu vaikščioti apsipirkti ir žinau, kad tokie pareiškimai dažniau parskrenda iš vyriškos teritorijos. Visgi puikiai atskiriu, kas man gražu, todėl dažniau įvertinu brangių parduotuvių siūlomą turinį: ten randu ir įdomių detalių, ir audinių, ir įkvėpimo kurti. Nereikia bijoti kopijuoti to, kas tikrai sužavi!
Kadaise vienas arogantiškas advokatas man tėškė, esą brangu būna tik tada, kai tam neužsidirbi. Tikiuosi, užsidirbau bent karmos taškų, nes išmokau elementaraus išskaičiavimo pamoką. Imkim ir pripažinkim: kultiniai apsipirkimo taškai už stipriai paplonintą piniginę turėtų atsidėkoti kad ir… visišku išskirtinumu. Dabar gi turtingiausia poniutė gatvėje bijo susitikti ten pat ir tam pačiam išleidusias konkurentes. Tikėtina, kad būtent sunkios tarybinės jaunystės laikais susiformavęs mano noras „žūtbūt“ išsiskirti bent jau detalėmis ir atvedė iki MTM (ang. made to measure) siuvimo metodikos. Taip kiekvienam suteikiama teisė už protu suvokiamas išlaidas pradėti dėvėti išskirtinius, tik jiems vieniems pasiūtus drabužius! Tada jau galima pamiršti visus pasiteisinimus apie nerastus nusižiūrėto šedevro dydžius arba visas svajones bei meilę sau viršijančią jo kainą.
Pritariamai linksite, kad rūbo kaina turi būti prieinama ne tik į ją pasižiūrėti, bet ir susimokėti? Kodėl gi ne? Sprendimas jau senokai išrastas: gamyba vyksta fabrike, kur visi procesai yra maksimaliai standartizuoti. Kaip tik todėl klientams pagal poreikį galiu pasiūti lūkesčius atitinkančius vyriškus kostiumus bei marškinius. Anksčiau labai garsiai visiems pabrėždavau su moterimis šiuo principu tikrai niekada nedirbsianti. Kaip žinia, taip garsiai rėkiant, mažėja galimybės likti neišgirstai, todėl likimo ironija dabar šypsosi, kol aš moterims siuvu būtent MTM. Tiesa įsigeidę tokio rūbą, kuriam dar nesu suradusi reikiamai dirbančio fabriko, nusiteikite individualiam užsakymo išpildymui. Žinoma, šis būdas brangesnis, bet ir tobulesnis. Jo išskirtinumas laikui pavaldus labiau už eurą, todėl visos investicijos iki paskutinio atsipirks. Čia laimi visi ir gatvėmis vaikšto ar važinėja pavydėtinai stilingi.
Kadangi tai, ką dabar perskaitėte skaniai begurkšnodami kavą, suintrigavo, sulauksite realiomis darbinėmis patirtimis pagrįsto tęsinio. Tiksliau, visos jų serijos. O kol lauksite, pakvieskite pažįstamas moteris pasipuošti vienetiniais marškiniais. Jie tekainuos po 70-80 €, tačiau pergalė bus saldi. Atiduokite pagarbą toms, kurios nepasimes tarp 600 audinių, skirtingų apykaklių, rankogalių, kišenių, užsegimų, sagų ir kilpelių. Jei pasimes, visada būsiu šalia ir nuoširdžiai padėsiu. Tokiu atsidavimu darbui pasižymėjo ir pati Coco Chanel. Būtent ši stipri moteris nusprendė iš vyrų atimti marškinius ir pradėti juos konstruoti be įsiuvų krūtinėje. Jokių neteisingų lūkesčių dėl to nekyla ir šiandien!
P.S. Jūsų marškinių audinio likučiai taps dar ir gyvybiškai būtina „antikoronine“ veido kauke. Tiesiog ne antras gyvenimas, o kaukių balius. Ar jau esate jam pasiruošę?
Linkėjimai, Rūta
